Karščiavimas – natūrali organizmo reakcija, kylanti tuomet, kai jis mėgina kovoti su infekcija. Tai labai svarbi, su imuniniu atsaku į infekciją susijusi, būklė, mat, aukštesnė kūno temperatūra padeda lengviau susidoroti su pavojingais patogenais (pavyzdžiui, virusais ir bakterijomis). Temperatūros kilimui būdinga bloga savijauta, drebulys, silpnumas. Karščiavimą būtų galima vadinti geru ženklu, parodančiu, kad vaiko organizmas reaguoja į infekcijos poveikį ir imuninė sistema funkcionuoja nepriekaištingai. Jo metu sudaromos nepalankios sąlygos daugumai ligų sukėlėjų, o leukocitams, kurie svarbūs kovai su infekcija, priešingai, didesnė kūno temperatūra sudaro palankesnes sąlygas funkcionuoti, judėti ir daugintis. Vadinasi, pats organizmas sudaro neigiamas sąlygas patogenams ir sukuria teigiamas sąlygas imuninės sistemos kovai su jais.
Karščiavimas yra nustatomas kai temperatūra pakyla virš normos (normali vaiko temperatūra pažastyje iki 37,3°C, tiesiojoje žarnoje iki 37,9°C):
- Kūdikių iki 3 mėnesių amžiaus daugiau nei 38°C
- Vaikų nuo 3 iki 36 mėnesių amžiaus daugiau nei 38,1°C
- Vaikų nuo 3 metų amžiaus daugiau nei 38,4 °C
Normaliai galimi temperatūros svyravimai:
Paros bėgyje ( 0,8 – 1 °C)- žema temperatūra būna rytą (apie 36,1°C), aukščiausia – pusiaudienį ir vakare 18–22 val. (iki 37,2 °C ), o žemiausia – 4–5 val. ryto ;
- Po fizinio krūvio;
- Pavalgius;
- Išgėrus karšto gėrimo;
- Danties dygimo dieną (iki 50% vaikų)
P.S. aukštesnė negu 38,9 °C temperatūra neturėtų būti tapatinama su dantų dygimu.
*Janice E Sullivan, Henry C Farrar. Fever and Antipiretic use in Children. Pediatrics. 2011; 127:580-587
Temperatūros matavimo rekomendacijos
Suaugusiems asmenims ir vyresniems vaikams temperatūrą rekomenduojama matuoti pažastyje;
Vaikams iki 3 metų amžiaus patogiau matuoti tiesiojoje žarnoje;
Ausies ir kaktos temperatūros matavimas nėra patikimas, todėl juo nereikėtų remtis vertinant vaiko būklę ir jos dinamiką.
Karščiavimo nauda
Karščiavimas yra normali organizmo reakcija į uždegiminį procesą, kai aktyvinamas organizmo pasipriešinimas.
Karščiuojant organizme žūva patogeninės bakterijos ir virusai – daugelis bakterijų ir virusų geriausiai tarpsta 37°C temperatūroje.
Karščiavimo metu didėja fagocitozė, AK gamyba, komplemento aktyvumas, leukocitų bakteriocidinis aktyvumas.
Informatyvus požymis – karščiavimas rodo, kad vaikas serga ir kaip sveiksta. Vaikas karščiuoja tol, kol serga, ir nustoja karščiuoti pasveikęs.
Karščiavimo žala
Pagrindinis žalingas temperatūros poveikis yra karščiavimo sukeliamas diskomfortas.
Karščiuojant pagreitėja medžiagų apykaita, kraujotaka ir daugiau sunaudojama deguonies. Tai gali pabloginti vaikų, turinčių plaučių ar širdies patologiją arba kuriems išsivystė sepsinis šokas, būklę.
Dažniausiai tėvų daromos klaidos
- Blogai išmatuojama temperatūra;
- „Temperatūros baimė“- dalis tėvų duoda antipiretikų net esant minimaliai ar normaliai temperatūrai;
- Apie pusė apklaustų tėvų skiria neteisingas, o 15 proc. – per dideles antipiretikų dozes ir nemano, kad tai pavojinga;
- Nepakankamos žinios priveda prie gydymo neefektyvumo. Vaistų dozė skaičiuojama ne pagal svorį , o pagal amžių;
- Skirtingų antipiretikų naudojimas- veda prie perdozavimo pavojaus;
- Naudoja alkoholiniais skysčiais suvilgytus kompresus;
- Duoda nepakankamai arba visai neduoda skysčių.
Kada reikia skubiai kreiptis į gydytojus ?
Reikėtų įvertinti, kokia bendra vaiko savijauta – itin svarbūs pavojaus signalai yra vaiko vangumas ir aktyvumo išnykimas; sutrikusi reakcija į aplinkos dirgiklius ir nenoras užsiimti jokia mėgstama veikla, pavyzdžiui, žaidimais; odos blyškumas ir bėrimai; sumažėjusi diurezė (šlapinimasis) ir odos bei gleivinių sausumas; padažnėjęs kvėpavimas ir ilgiau nei 4–5 paras trunkantis karščiavimas bei jo nemažėjimas net ir kelis kartus pavartojus vaistų; traukuliai ir vis blogėjanti vaikelio savijauta. Jei karščiuoja kūdikis arba pastebite minėtus pavojaus signalus, reikėtų nedelsiant kreiptis į gydymo įstaigą.
Esant bet kokiam karščiavimui svarbiausia vartoti pakankamai skysčių. Sveikiems vaikams iki 39–40 °C siekiantis karščiavimas paprastai nėra pavojingas, nebent jų organizmas jautresnis ar jie serga kokiomis nors lėtinėmis ligomis, turi širdies ir kraujotakos sutrikimų, yra labai maži kūdikiai ir panašiai. Kur kas pavojingesnė dehidratacija, kai organizmas pritrūksta skysčių. Karščiavimo proceso metu organizmas sunaudoja ypač daug skysčių, todėl karščiuojančiam vaikui suvartoti jų reikia žymiai daugiau. Itin pavojinga didesnė nei 40–41 °C temperatūra, kuri jau gali negrįžtamai pažeisti ląsteles, audinius, organus ir organų sistemas (pavyzdžiui, smegenis).
Karščiavimą mažinančios priemonės
Antipiretikai (vaistai mažinantys karščiavimą)
Patys populiariausi vaistai vaikų karščiavimui mažinti yra paracetamolis ir ibuprofenas. Paracetamolis turi veiksmingą karščiavimą mažinantį (antipiretinį) poveikį, tačiau jo skausmą malšinantis poveikis šiek tiek silpnesnis nei ibuprofeno. Ibuprofenas papildomai pasižymi uždegimą slopinančiomis savybėmis, todėl jo poveikis labiau kompleksiškas. Ibuprofenas pasižymi greitesniu ir ilgesniu temperatūrą mažinančiu poveikiu. Reikėtų rinktis vaikams pagal jų amžių ir svorį pritaikytas farmacines formas, pavyzdžiui, žvakutes, geriamąsias suspensijas, tiksliai dozuojamas švirkštais, šaukšteliais ir taurelėmis. Tik vyresniems vaikams tinkamos kapsulės ar kramtomos arba plėvele dengtos tabletės, kai jie jau sugeba kramtyti ir (arba) nuryti kapsulę ar tabletę bei nebėra pavojaus ja užspringti.
- Vaistai nuo karščiavimo yra skiriami pagal vaiko svorį, dozė būna parašyta ant buteliuko arba ją rekomenduoja gydytojas.
- Paracetamolį galima vaikui duoti nuo gimimo ir dozė, kuri parašyta ant buteliuko arba kurią nurodė jūsų vaiko gydytojas gali būti kartojama kas 4 valandas. Ibuprofeną galima duoti vaikui nuo 3 mėnesių. Dozę kartoti galima kas 6 valandas.
- Paracetamolio nereiktų duoti karščiuojančiam kūdikiui iki 3 mėnesių amžiaus be gydytojo apžiūros.
- Nerekomenduojama skirti antipiretikų karščiuojančiam kūdikiui iki 6 mėnesių amžiaus be gydytojo konsultacijos.
- Temperatūrai mažinti paracetamolis ir ibuprofenas neturėtų būti skiriamas vienu metu.
- Jei davus vieno iš antipiretikų karščiavimas tęsiasi ir vaiko savijauta nepagerėja per 3-4 valandas, rekomenduojama kitą dozę pakeisti kitu antipiretiku.
Fizinės priemonės
- Fizinės karščiavimą mažinančios priemonės yra vaiko odos sudrėkinimas drungna kempine arba rankšluosčiu, vandens temperatūra turėtų būti apie 37°C. Ši priemonė vaikams turėtų būti naudojama išimtiniais atvejais. Skysčiai su alkoholiu kaip fizinė karščiavimą mažinanti priemonė nenaudojami.
- Vaiko įtrynimas drungnu vandeniu gali būti naudojamas tik vaikams, kurių oda yra šilta, raudona, tačiau reikia įvertinti tai, kad vaikui ši procedūra gali nepatikti.
- Fizinės karščiavimą mažinančios priemonės turėtų būti taikomos, praėjus 30 minučių po antipiretikų.
Ibuprofenas
- Pasižymi stipriu karščiavimą, skausmą ir uždegimą slopinančiu poveikiu.
- Dozavimas – 5-10 mg/kg/dozė (maksimali vienkartinė dozė – 600 mg) peroraliai kas 6 val.
- Maksimali paros dozė yra 40mg/kg.
- Ibuprofenas pradeda veikti per 15-30 min. stipriausias poveikis pasireiškia 3–4-ą val. o iš viso poveikis trunka iki 6–8 val.
- Gali būti skiriamas kūdikiams nuo 5 kg svorio.
- Negalima, jei inkstų funkcija sutrikusi arba yra ryški dehidratacija.
Ibuprofenas taip pat efektyviai malšina ūminį skausmą
Ryklės skausmas. Tyrimuose, kuriuose vertintos placebą ir acetaminofeną vartojusios tiriamųjų grupės, ibuprofeno efektyvumas prilygo acetaminofenui ir abu vaistai buvo efektyvūs, palyginti su placebu. Ibuprofenas yra tinkamesnis pasirinkimas dėl antiuždegiminio poveikio.
Ausų skausmas. Palyginti su acetaminofenu, ibuprofenas labai panašiai malšino vidurinio otito sukeltą ausų skausmą. Sisteminėje apžvalgoje, įvertinus acetaminofeno ir NVNU (tarp jų ir ibuprofeno) efektyvumą gydant vidurinį otitą, stebėtas vienodas skausmą malšinantis poveikis po 24 ir 48 val. gydymo, be to, gydymas deriniu nebuvo efektyvesnis už monoterapiją.
Dantų skausmas. Ibuprofenas rekomenduojamas vaikų odontogeninės kilmės skausmui slopinti po odontologinių procedūrų ar esant dantų ėduoniui. Kai kuriuose šaltiniuose teigiama, kad ibuprofenas geriau slopina dantų skausmą nei acetaminofenas. Vaikų nuo 5 iki 12 metų dantų skausmo malšinimo tyrime stebėtas ibuprofeno efektyvumas, prilygstantis acetaminofeno ir kodeino deriniui.
Galvos skausmas. Keliuose placebu kontroliuojamuose tyrimuose stebėtas ibuprofeno efektyvumas malšinant galvos skausmą per 2 val. Įvertinus ibuprofeno (10 mg/kg) ir acetaminofeno (15 mg/kg) efektyvumą, abiejų vaistų efektyvumas per 2 val. buvo dvigubai geresnis nei placebo. Literatūros duomenys prieštaringai vertina, ar ibuprofenas yra efektyvesnis už acetaminofeną malšinant galvos skausmą, tačiau ibuprofenas galimai šio tipo skausmą malšina greičiau.
Potrauminis raumenų ir kaulų sistemos skausmas. Ibuprofenas yra tinkamas pasirinkimas vaikų potrauminiam skausmui slopinti, o vienoje sisteminėje apžvalgoje net vertinamas kaip prilygstantis efektyvumu acetaminofeno ir kodeino deriniui ar net morfinui, tačiau sukeliantis mažiau nepageidaujamų reiškinių. Remiantis gautais rezultatais, poveikis reikšmingai nesiskyrė.
Rekomendacijos tėvams
